Ataskaitoje teigiama, kad iki 2030 m. elektromobiliai sudarys net 86 % pasaulinės rinkos.

Ataskaitoje teigiama, kad iki 2030 m. elektromobiliai sudarys net 86 % pasaulinės rinkos.

Ataskaitos duomenys rodo, kad dvi didžiausios pasaulyje elektromobilių rinkos – Kinija ir Šiaurės Europa – pirmauja šiame šuolyje, o tokios šalys kaip Norvegija pirmauja, turėdamos 71 % elektromobilių rinkos dalį. 2022 m. Kinijos elektromobilių rinkos dalis sudarė 27 %, Europos – 20,8 %, o Amerikos – 7,2 %. Sparčiausiai augančios elektromobilių rinkos yra Indonezija, Indija ir Naujoji Zelandija. Taigi, kas skatina šį šuolį? RMI ataskaitoje nurodoma, kad naujasis veiksnys yra ekonomika. Kalbant apie bendras eksploatavimo išlaidas, pasiektas kainų paritetas su vidaus degimo varikliais varomomis transporto priemonėmis, o pasaulinės rinkos kainų paritetą turėtų pasiekti iki 2030 m. BYD ir „Tesla“ jau pasiekė savo konkurentų su vidaus degimo varikliais kainas. Be to, konkurencija tarp automobilių gamintojų spartina šį pokytį, nes statoma pakankamai elektromobilių akumuliatorių ir transporto priemonių gamyklų, kad būtų užtikrintas pakankamas tiekimas iki amžiaus pabaigos. Jungtinėse Valstijose Bideno administracijos Infliacijos mažinimo įstatymo ir dvipartinio infrastruktūros įstatymo paskatos taip pat sukėlė gamyklų statybos ir restruktūrizavimo bangą. Be politikos priemonių, nuo 2010 m. baterijų kainos sumažėjo 88 %, nes energijos tankis toliau auga 6 % per metus. Žemiau pateiktoje diagramoje pavaizduotas eksponentinis baterijų kainų mažėjimas.

Be to, RMI prognozuoja, kad „ICE era“ artėja prie pabaigos. Benzinu varomų transporto priemonių paklausa pasiekė aukščiausią tašką 2017 m. ir mažėja po 5 % per metus. RMI prognozuoja, kad iki 2030 m. naftos paklausa benzininėms transporto priemonėms sumažės 1 milijonu barelių per dieną, o pasaulinė naftos paklausa smuks ketvirtadaliu. Tai optimistinė ataskaitos perspektyva dėl to, kas įmanoma. Nors tyrime pateikiamos drąsios prognozės dėl ateities, jame pažymima, kad elektromobilių naudojimo tempai gali svyruoti dėl nenumatytų veiksnių, tokių kaip būsimi politikos pokyčiai, vartotojų nuotaikų pokyčiai ir socialiniai bei politiniai ir ekonominiai skirtumai. Šios ataskaitos tikslumo negalima garantuoti. Tai gana optimistinė perspektyva dėl to, kas įmanoma.